Pasaulinis mineralinių trąšų rinkos dydis iki 2024 metų turėtų pasiekti 150 milijardų JAV dolerių vertę. Kasmetinį beveik keturių procentų vartojimo augimą labiausiai lems besivystantys Azijos regionai, tuo tarpu Europoje vartojimas gali ne tik stabilizuotis, bet ir mažėti. Pagrindinė priežastis: Europos Sąjungos ir atskirų šalių narių iniciatyva vis labiau ribojamas cheminių trąšų naudojimas.

Tuo tarpu, biologinių trąšų rinkos augimas – didesnis nei 10 procentų per metus. Šios rinkos augimas susijęs su ekologiškų produktų paklausos didėjimu, aplinkosaugos gairėmis bei biologinių trąšų paprastesnės formos galutiniam vartojimui atsiradimu. Ir nors iš pirmo žvilgsnio cheminės ir biologinės trąšos atrodo kaip varžovės bokso ringe, ilgainiui jos gali tapti ir geromis sąjungininkėmis. O šia „partneryste” turėtų pasinaudoti ir Lietuvos ūkininkai. Ką pasirinkti – greitai augalo įsavinamas chemines trąšas ar ilgalaikę visapusišką naudą užtikrinančius biologinius produktus? Sujunkime abu: greitį ir naudą. Pagrindiniai tradicinių cheminių trąšų privalumai yra santykinai lengvas transportavimas ir naudojimas (išbėrimas, dozavimas ir kt.), be to, didžioji jų dalis greitai pasisavinama augalų (ypač azotiniai junginiai). Pagrindinis šių trąšų trūkumas yra tai, kad dalis jų, ypač esant nepalankioms klimato sąlygoms yra išplaunama į gruntinius vandenis arba dujinių junginių pavidalu išgaruoja į atmosferą. Taip prarandama dalis trąšų ir augalą pasiekia mažiau aktyvių medžiagų, kai kuriais atvejais patiriama net iki 50% nuostolių. Be to, intensyviai naudojant mineralines trąšas, keičiama dirvožemio elementų pusiausvyra, kinta ir dirvos mikroorganizmų rūšių sudėtis. Dėl šių priežasčių mineralinės trąšos neišnaudojamos efektyviausiai.

Siekiant padidinti šių trąšų efektyvumą, būtina gerinti ir dirvožemio kokybę, ir mikrobiologinį aktyvumą.

Kuo didesnis dirvos biologinis aktyvumas, tuo augalai atsparesni aplinkos poveikiui, geresnis dirvos oro ir vandens santykis, efektyviau vystosi augalų šaknys. Augalai lengviau pasisavina chemines trąšas, mažiau patiriama nuostolių dėl veikliųjų medžiagų išsiplovimo. Dalis jų fiksuojamos į organinius junginius ir palaipsniui atpalaiduojamos į rizosferą, užtikrinant tolygų augalo maistinių medžiagų poreikį vegetacijos metu. Be tradicinių organinių trąšų, tokių kaip srutų, humatų, sapropelio ar augalinių liekanų įterpimo į dirvą, per pastaruosius dešimtmečius ženkliai išaugo pramoniniu būdu pagamintų biologinių preparatų panaudojimas. Biologinių trąšų rinka gali pasiūlyti itin skirtingos sudėties produktų, pradedant įvairiais ekstraktais ir baigiant mikroorganizmų koncentratais. Visų šių preparatų bendras tikslas yra tas pats – atkurti dirvožemio derlingumą, išspręsti medžiagų apytakos sutrikimus, suaktyvinti biologinį aktyvumą, slopinti patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi. Į kompleksinių žemės ūkiui skirtų mikrobiologinių preparatų sudėtį paprastai įeina azotą fiksuojančios, fosfatus tirpinančios, kalį imobilizuojančios bakterijų kultūros, mikorizinių ir antogonistinių poveikiu pasižyminčių grybų kultūros, biologiškai aktyvios ir pagalbinės medžiagos, skirtos augalų mitybai ar mikroorganizmų įsitvirtinimui dirvoje palengvinti. Pagrindiniai tokių preparatų privalumai yra akivaizdūs – geresnė dirvožemio kokybė ir kokybiškesnis bei didesnis derlius. Pagrindinis trūkumas – informacijos apie jų pritaikomumą įprastinėje ūkininkavimo technologijoje stoka. Didelė produktų ir kainų įvairovė sukuria prielaidas pasirinkimo klaidoms, todėl patartina naudoti tik rinkoje jau įsitvirtinusių, mokslinį pagrindimą turinčių tiekėjų produktus. Daugiakomponenčių, įvairių mikroorganizmų ir organinių medžiagų turinčių preparatų efektyvumas gali būti mažiau priklausomas nuo specifinių klimatinių ar naudojimo sąlygų. Vienas iš tokių produktų, dirvožemio gerinimo preparatas „BioSpectrum“.

Galima teigti, kad verta naudoti tiek tradicines chemines trąšas, tiek biologinius preparatus, ypač nualintuose dirvožemiuose, kur vien tik cheminės trąšos neleidžia pasiekti gero ir kokybiško derliaus.

Ar biologines ir mineralines trąšas galima suderinti?

Ne tik galima, bet ir naudinga. Ūkiuose (išskyrus ekologinius) cheminių trąšų naudojimas, nors ir ribojamas dėl Europos Sąjungos reikalavimų, artimiausiais dešimtmečiais išliks kaip vienas iš pagrindinių ūkininkavimo elementų. Todėl siekiant efektyvumo vis labiau bus akcentuojamos sinergijos tarp skirtingų tręšimo technologijų. Galimi keli skirtingi scenarijai: pirmasis – kompleksinės tręšimo technologijos taikymas, naudojant, ir biologinį preparatą, pavyzdžiui, turintį azotą iš atmosferos fiksuojančių bakterijų, ir tradicines azotines trąšas, antrasis – biologinių preparatų įvedimas į pačias trąšas, granuliacijos stadijoje arba apvėlimo būdu. Vieni iš šio sprendimo inovatorių yra ir Lietuvoje dirbantys mokslininkai. 2015 metais, dr. Ernesto Zalecko vadovaujama komanda išsikėlė tikslą sukurti technologiją, kuri sujungtų biologinį ir cheminį pasaulius. Pirmosios mineralinės trąšos, su kuriomis buvo pasirinkta vystyti ši technologiją – amonio sulfatas. Buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai: sumažinti azoto išgaravimo ir azoto išsiplovimo nuostolius ir užtikrinti, kad augalai efektyviai įsisavintų sieros junginius. Taip buvo sukurtas produktas – bioaktyvuotas amonio sulfatas. Šio produkto sudėtyje esantys biologiškai aktyvūs, natūralios kilmės organiniai junginiai optimizuoja produkte esančio azoto ir sieros pasisavinimą, bei aktyvuoja mikroorganizmų veiklą augalų šaknų zonoje. Biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, esantys trąšoje, paskatina natūralius sieros imobilizacijos procesus, ko pasekoje išvengiami nuostoliai dėl išsiplovimo bei išgaravimo.

Bioaktyvuoto amonio sulfato tyrimai buvo atlikti laboratorinėmis ir įprastomis ūkininkavimo sąlygomis. Lauko bandymai buvo organizuojami Aleksandro Stulginskio universiteto bandymų stotyje ir ūkininkų laukuose, skirtinguose Lietuvos regionuose (2015-2017). Apibendrinus tyrimų rezultatus, gautus ūkininkų gamybiniuose laukuose, ryškiausi derliaus priedo skirtumai nustatyti rapsuose, kur, panaudojus bioaktyvuotą amonio sulfatą, vidutinis derliaus priedas siekė plius 22% (kontrolė – tradicinis amonio sulfatas). Pasiekti rezultatai įkvėpė pristatyti produktą Lietuvos ir kitų šalių ūkininkams. Lietuvoje produkto tiekimą išskirtinėmis teisėmis užtikrina, šią inovaciją nuo pat kūrimo pradžios palaikiusi „Kauno Grūdų“ įmonių grupė. Vienas pirmųjų produktą išbandžiusių ūkininkų Modestas Rutkauskas (Kauno raj.) liko nustebintas įspūdingu aktyvuoto amonio sulfato preparato veiksmingumu: „Pastebėjau pusės tonos hektarinį priedą rapsuose, ketinu aktyvuotą sulfatą naudoti ir šiais metais”,- teigė ūkininkas. Paklaustas apie rapsų situaciją šio pavasario laukuose, ūkininkas pastebėjo, kad „rapsų kokybė po žiemos šalčių nedžiugina, nemažai jų iššalo”. Tokiomis sąlygomis efektyvesnių trąšų naudojimas yra dar svarbesnis siekiant augalus aprūpinti visomis maistinėmis medžiagomis ir atgaivinti juos po žiemos streso.