Nenumaldomai artėjant derliaus nuėmimo sezonui vis daugiau ūkinkininkų pradeda spręsti kasmetinį „rebusą“ – kaip išsaugoti didžiausią derlių bei kiek įmanoma labiau eliminuoti nuostolio riziką?
Nors iki šiol pagrindinis šios problemos sprendinys buvo defoliantai, šiemet Europos Sąjungos dėka teks ieškoti kito būdo kaip optimizuoti derliaus nuėmimo procesus.
Defoliantai – tai ūkiuose jau įprastas produktas, naudojamas atvirose kultūrose, ypač rapsuose. Jo dėka yra pašalinami nereikalingi augalo lapai, pats augalas yra nudžiovinamas, o savo vystymosi nebaigusios sėklos yra subrandinamos. Defoliantai naudojami, nes rapsai laukuose bręsta nevienodai, sunku nustatyti tinkamą momentą derliaus nuėmimui. Tam, jog būtų padidintas derliaus nuėmimo efektyvumas bei patiriami kuo mažesni nuostoliai pasėliai yra nudžiovinami ir jų branda būna suvienodinama.
Visgi šis preparatas turi stiprų neigiamą poveikį žmogaus organizmui. Defoliantuose esančios dichlorfenoksiacto ir trichlorfenoksiacto rūgštys skatina susirgimus diabetu, širdies ligomis, hipertenzija, lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, o ūkininkų tarpe dažniausiai – alzhaimeriu. Būtent dėl šio poveikio Europos Sąjunga šiemet nusprendė nepratęsti defoliantų registracijos, o tai reiškia, jog nuo 2020 metų šių produktų naudojimas yra uždraustas.
Ką tai reiškia ūkininkams? Tai, kad nuo dabar jiems teks ieškoti kitų alternatyvių būdų efektyviam derliaus nuėmimui. Deja, preparatų, kurie galėtų pakeisti ūkiuose jau pamėgtus defoliantus nėra daug.
Didžioji dalis ūkininkų diskutuoja, jog geriausias būdas pakeisti defoliantus yra vietoj jų laukus prieš derliaus nuėmimą padengti glifosatu. Tai pasak jų būtų optimaliausia alternatyva tiek technologiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Tačiau prieš pasirenkant šį kelią reikėtų prisiminti, jog glifosatas yra skirtas naikinti piktžolėms ir jis nėra teisėtas defoliantų pakaitalas. Nepaisantiems produkto naudojimo taisyklių ūkininkams, kurie net ir neturėdami laukuose piktžolių vis tiek naudos glifosatus – gręsia baudos iš Valstybinės Augalininkystės Tarnybos ir Maisto ir Veterinarijos tarnybos nuo 60 eurų.
Verta paminėti, jog glifosatai taip pat nuolat patenka į svarstymus dėl draustinių preparatų, Europos Komisija aktyviai ragina jų atsisakyti jau ketverius metus. Tad tikėtina, jog anksčiau ar vėliau sprendimas bus priimtas ir glifosatų naudojimas bus griežtai apribotas ar net visai uždraustas. Taigi glifosato naudojimas rapsams prieš derliaus nuėmimą nėra alternatyva, kuri žadėtų ramybę ilguoju laikotarpiu. O ką jau kalbėti apie tai, jog glifosatai savo daroma žala ne tik nenusileidžia, o kai kuriais aspektais net ir lenkia uždraustuosius defoliantus.
Kiti ūkininkai teigia, jog alternatyvų neieškos ir jokių naujų preparatų prieš derliaus nuėmimą nenaudos. Tai gali lemti kur kas didesnį derliaus nuostolį, negu įprastai naudojant defoliantus. Pavyzdžiui, rapsuose, užtikrinti visų lauke esančių rapsų tolygų subrendima bei idealias meteorologines sąlygas lemiamomis savaitėmis yra neįmanoma, o ką jau kalbėti apie morfologinių, anatominių ir biocheminių veiksnių likvidavimą. Dėl to prasideda savaiminis ankštarėlių prasivėrimas. Šio natūralaus proceso dėka ūkininkai įprastai praranda apie 15 procentų derliaus, o užtęsus pjūtį nuostoliai viršija ir 20 procentų ribą (Bruce ir kt, 2002; Price ir kt, 1996). Šie nuostoliai gali būti dar didesni sėjant genetiškai mažiau pažangias veisles, kuriose nėra genetinės apsaugos nuo savaiminio atsivėrimo.
Visgi dažnas ūkininkas pamiršta dar vieną būdą, kurio pagalba galima likviduoti neigiamą defoliantų trūkumo poveikį. Tai yra ankštarėlių sandarikliai.
Šių preparatų veikimo principas yra pagrįstas augalų fizikinių savybių pakeitimu, o tai apsaugo rapso ankštarą nuo per ankstyvo savaiminio atsiverimo ir derliaus praradimo. Be to, šie preparatai užtikrina ir papildomą naudą – sumažinamas drėgmės lygis sėklose (vidutiniškai 2% mažesnė sėklų drėgmė), o tai ypač svarbu esant lietingiems orams derliaus nuėmimo metu (Steponavičius ir kt., 2019).
VDU Žemės ūkio akademijoje vykdytas rapsų ankštarų sandriklių tyrimas patvirtino ir moksliškai įrodė, jog ankštarų sandarikliai mažina rapsų derliaus nuostolį, ypač kai derlius yra nuimamas ne optimaliu metu. Mokslinis tyrimas buvo atliekamas su keliais skirtingai sandarikliais trejus metus. Rezultatai parodė, jog net ir skirtingais metais ir vyraujant skirtingoms meteorologinėms sąlygoms, šie preparatai padeda išsaugoti nemažą dalį derliaus – derliaus nuostoliai vidutiniškai sumažinami 35%. Net ir įvertinus preparatų įsigijimo kainą, gaunama nauda iš derliaus visiškai atperka investicijas (efektyviausio preparato atveju, investicijų grąža – 3,5 karto). Sudėtingėjant derliaus nuėmimo procesui, neišvengiamai didės rapsų pabirų kiekiai, todėl sandariklių nadojimas bent iš dalies leis išspręsti susidariusią problemą ir išsaugoti ūkininkų derlių.
Nors defoliantų registracijos pabaiga sukels nemažai galvos skausmo ūkininkams, bet ilguoju laikotarpiu, tai prisidės prie gamtos tvarumo bei mūsų visų gyvenimo gerovės. Vienas iš lengviausiai įgyvendinamų ir mažiausiai gamtai kenksmingų sprendimų – sandariklių panaudojimas prieš derliaus nuėmimą.